pakopėti

pakopė́ti, pakõpi (-ė́ja), -ė́jo intr. DŽ kiek, nedaug pakopti, palipti; pakilti: Pakopėję į kalną, sustojome rš. Kažkur daržinės pašalėj radęs kopėtėles, prišlieja jas prie stogo briaunos ir bando pakopėjęs savo vėliava mosikuoti B.Sruog. | prk.: Saulė pakopėjo aukščiau, į vidudangę V.Krėv. | refl.: Priėjęs daržus Petriukas pasikopėjo ant tvoros ir dairosi, kur toji prakeikta kiaulė, dėl kurios jam teko Pliaugos botago paragauti V.Krėv. | prk.: Artinosi jau pietų metas, pasikopėjusi saulė šildė smarkiau V.Myk-Put. Saulė pasikopėjo aukščiau į vidudienį Mrk. \ kopėti; pakopėti